Ar verta darytis maisto netoleravimo testą? Išsamus gidas

Jei jus vargina nuolatinis pilvo pūtimas, odos bėrimai, refliuksas, „smegenų rūkas“ ar nuovargis, visai natūralu pradėti įtarti, kad dėl visko gali būti kaltas netinkamas maistas.

Galbūt jums diagnozuota autoimuninė liga ir sužinojote, kad mitybos pagalba galima palengvinti simptomus ar net pasiekti remisiją. Girdėjote apie AIP (autoimuninį protokolą), bet mintyse kirba klausimas – o gal galima praleisti visą eliminavimo etapą ir tiesiog atlikti maisto netoleravimo testą, kuris akimirksniu pasakytų, ką valgyti, o ko vengti?

Šiame straipsnyje aptarsiu, ar tokie testai iš tiesų gali padėti, kokie simptomai rodo galimus su maistu susijusius sutrikimus, ir kurie tyrimai yra moksliškai pagrįsti.

Maisto alergija, netoleravimas ir jautrumas maistui: esminiai skirtumai

Šie terminai dažnai painiojami net tarp medikų, tačiau iš tiesų kalbame apie visiškai skirtingas organizmo reakcijas į maistą. Būtent todėl kiekvienai būklei taikomi ir skirtingi diagnostikos bei gydymo metodai.

Lietuvoje oficialiai vartojame du terminus – alergija ir netoleravimas, bet kitur, kur funkcinė medicina populiaresnė, vis dažniau girdime ir trečiąjį terminą – jautrumas maistui. Tiesa, ir jis neretai painiojamas su netoleravimu. Kad būtų lengviau susigaudyti ir aiškiau suprasti skirtumus, šiame straipsnyje šias būkles suskirsčiau taip, kaip jas įvardija Harvard Health Publishing: maisto alergija, maisto netoleravimas, jautrumas maistui ir celiakija.

Maisto alergija

Maisto alergija yra greita ir stipri imuninės sistemos reakcija į konkretų maisto baltymą. Ji visada pasireiškia greitai (dažniausiai per kelias minutes ar valandą) ir kaskart taip pat. Jei simptomai atsiranda po kelių valandų ar kitą dieną, greičiausiai tai ne alergija, o jautrumas ar netoleravimas. Alergija gali būti labai rimta ir pavojinga gyvybei.

Simptomai:

• Dilgėlinė, niežulys.

• Lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas.

• Kvėpavimo sutrikimai.

• Vėmimas.

• Anafilaksinis šokas.

Priežastis:

Imuninė sistema gamina per didelį kiekį IgE antikūnų prieš konkretų maisto baltymą.

Naudojami testai:

• IgE kraujo tyrimas (pvz., ALEX testas).

• Odos dūrio testas.

• Provokacinis maisto testas, būtinai atliekamas gydytojo alergologo kabinete, jei pasireikštų labai stipri, gyvybei pavojinga alerginė reakcija.

Šie testai yra moksliškai pagrįsti ir turi būti atliekami tik prižiūrint gydytojui, kad būtų tinkamai interpretuojami. Tiek IgE, tiek odos dūrio testai nepateikia 100 % tikslios informacijos. Tiksliai nustatyti alergiją galima tik atlikus tyrimus, surinkus išsamią paciento sveikatos istoriją ir, pagal poreikį, atlikus provokacinius maisto testus.

Svarbu: Nesupainioti IgE alergijos testo su IgG maisto netoleravimo testu. Jie yra visiškai skirtingi. IgE alergijos testas yra moksliškai pagrįstas tyrimas, padedantis nustatyti tikrąją alergiją, o ne netoleravimą ar jautrumą maistui.

Maisto netoleravimas

Maisto netoleravimas yra reakcija į maistą, nesusijusi su imunine sistema. Skirtingai nuo maisto alergijos, maisto netoleravimas nors ir nemalonus, nėra pavojingas gyvybei. Dažniausiai pasireiškia dėl fermentų trūkumo ar virškinimo sutrikimų, todėl ir simptomai dažniausiai būna susiję su virškinimo trakto negalavimais.

Simptomai:

• Pilvo pūtimas.

• Spazmai.

• Pykinimas.

• Viduriavimas.

• Galvos skausmai.

• Odos paraudimas.

Priežastys:

• Fermentų trūkumas (pvz., laktazės).

• Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

• Kepenų ar žarnyno mikrofloros sutrikimai.

Diagnozė:

Kai kuriems netoleravimams egzistuoja patikimi testai:

• Laktozės netoleravimas – kvėpavimo testas su laktoze.

• Fruktozės netoleravimas – kvėpavimo testas su fruktoze.

• Histamino netoleravimas – simptomų analizė, DAO fermento tyrimas (riboto tikslumo).

Nors būtent maisto netoleravimui reklamuojami IgG maisto netoleravimo testai, jie šiai būklei nustatyti yra visiškai netinkami. Toks netoleravimas nėra susijęs su imunine sistema, o IgG antikūnai parodo tik imuninės sistemos atsaką, o ne tikrąjį netoleravimą. Jei jaučiate nemalonius virškinimo simptomus, susijusius su tam tikru maistu, būtina pasitarti su gydytoju gastroenterologu.

Celiakija

Ypač svarbu išskirti celiakiją, nes tai yra autoimuninė liga, kai organizmas reaguoja į glitimą ir pažeidžia plonosios žarnos gleivinę. Tai nėra nei alergija, nei netoleravimas, nei maisto jautrumas – tai yra rimta lėtinė autoimuninė liga, trunkanti visą gyvenimą.

Simptomai:

• Pilvo skausmas, pūtimas.

• Viduriavimas ar užkietėjimas.

• Maistinių medžiagų trūkumas.

• Odos bėrimai.

• Nuovargis, nuotaikų svyravimai.

Priežastis:

Celiakija atsiranda žmonėms, turintiems specifinius genus – HLA-DQ2 arba HLA-DQ8. Tačiau ligos išsivystymui įtakos turi ir aplinka, mityba bei gyvenimo įpročiai.

Diagnozė:

• Atliekamas kraujo tyrimas dėl anti-TG2 IgA (audinių transglutaminazės antikūnų).

• Jei pacientas turi IgA trūkumą, tiriami anti-TG2 IgG antikūnai – tai specifinis ir moksliškai pagrįstas tyrimas celiakijai diagnozuoti.

• Jei kraujo tyrimai teigiami arba jei reikia galutinio patvirtinimo, atliekama plonosios žarnos biopsija, kurios metu vertinamas gleivinės pažeidimas.

Svarbu nesupainioti: šiuo atveju minimas anti-TG2 IgG yra visiškai skirtingas nuo komercinių IgG maisto netoleravimo testų, kurie matuoja IgG prieš įvairius maisto produktus ir neturi jokios diagnostinės vertės nei celiakijai, nei kitoms ligoms.

Maisto jautrumas

Maisto jautrumas – tai plati ir kol kas moksliškai ne iki galo apibrėžta reakcijos į maistą forma. Kaip jau minėjau anksčiau, Lietuvoje šis terminas nėra plačiai naudojamas ir dažniausiai toks maisto jautrumas vadinamas alergija arba netoleravimu. Tačiau tai nėra teisinga, nes maisto jautrumo mechanizmas ir priežastys yra visai kitokios, tad ir tokio jautrumo nustatymas bei gydymas turi būti kitoks nei alergijos ar maisto netoleravimo atveju.

Dažniausi simptomai:

• Sąnarių skausmas.

• Virškinimo diskomfortas.

• Odos bėrimai.

• Migrena.

• „Smegenų rūkas“.

• Lėtinis nuovargis.

Galimos priežastys:

• Padidėjęs žarnyno pralaidumas („pralaidus žarnynas“, angliškai „leaky gut“).

• Imuninės sistemos disbalansas.

• Žarnyno–smegenų ašies sutrikimai.

• Mikrobiotos pokyčiai.

O kaip nustatyti?

Būtent šiai, mažiausiai aiškiai apibrėžtai, būklei ir siūlomi vadinamieji maisto netoleravimo testai, paremti IgG antikūnų nustatymu. Teoriškai tai gali atrodyti logiška – jei imuninė sistema reaguoja, gal tai rodo, kad maistas „netinka“?

Tačiau realybė priešinga: IgG antikūniai rodo ne produkto netoleravimą, o tai, ką žmogus valgė paskutines kelias savaites. Jie gaminami kaip normalus imuninės sistemos atsakas į su maistu gaunamus baltymus – tai rodo kontaktą su maistu, o ne jo netoleravimą. Todėl pasaulinės alergologijos ir imunologijos draugijos (AAAAI, CSACI, EAACI) vieningai teigia: IgG testai nėra tinkami nustatyti, kokie maisto produktai jums netinka.

Ką daryti vietoje to?

Patikimiausias būdas – eliminacinė dieta. Tai reiškia, kad 2–4 savaitėms pašalinami įtariami maisto produktai, o vėliau jie po vieną grąžinami stebint, kaip reaguoja jūsų organizmas.

Eliminacinės dietos nėra vienodos visiems. Geriausia pasirinkti tinkamą strategiją pagal simptomus:

• Sergant autoimuninėmis ligomis – dažniausiai rekomenduojamas AIP (Autoimuninis protokolas).

• Esant dirgliosios žarnos sindromui (IBS) – FODMAP dieta.

• Kai kuriems žmonėms užtenka laikinai atsisakyti tik glitimo, pieno ir pridėtinio cukraus.

Jei jaučiate, kad sunku savarankiškai susigaudyti, labai naudinga pasikonsultuoti su mitybos specialistu, kuris padės pasirinkti tinkamiausią būdą, sumažins klaidų riziką ir pagreitins rezultatą.

Jei susiduriate su autoimuninėmis ligomis ir norite išmokti sėkmingai taikyti eliminacinę dietą, visas gaires ir praktinius patarimus rasite mano knygoje „Praktinis AIP vadovas“.

Joje rasite:

• Aiškiai išdėstytus AIP etapus: pasiruošimą, eliminavimą, grąžinimą.

• Leistinų ir neleistinų produktų sąrašus.

• Patarimus, kaip sudaryti subalansuotą dienos racioną.

• Receptų idėjas ir sprendimus dažniausiai pasitaikantiems iššūkiams.

Jei norite eiti moksliškai pagrįstu keliu, bet tuo pačiu – paprastai ir struktūruotai, ši knyga bus jūsų geriausias kelrodis.

O dabar, kai jau aptarėme visas pagrindines būkles – alergiją, netoleravimą, celiakiją ir jautrumą maistui – tampa aišku:

Nei vienu atveju IgG maisto netoleravimo testas nėra tinkamas pasirinkimas.

Kodėl kai kurie žmonės teigia, kad maisto netoleravimo testai jiems padėjo?

Šis klausimas dažnas. Nors testas neturi mokslinio pagrindo, kai kuriems atrodo, kad jis padėjo. Štai kelios priežastys, kodėl taip gali nutikti:

• Pagerėjo mityba: dažnai šie testai rekomenduoja vengti cukraus, glitimo, pieno – pašalinus juos, mityba natūraliai tampa sveikesnė.

• Psichologinis impulsas: testas dažnai tampa „pateisinimu“ pradėti keisti mitybą.

• Atsitiktinumas: pašalintas tikrai problemiškas produktas – bet tai buvo sėkmės dalykas, ne testo tikslumas.

• Placebo efektas: tikėjimas, kad kažkas padės, iš tiesų gali trumpam pagerinti savijautą – tai moksliškai įrodytas reiškinys.

Jei ir jūs pasidarėte tokį testą ir pajutote pagerėjimą – tai nereiškia, kad testas buvo tikslus. Svarbu atsiminti: eliminacinė dieta duoda patikimesnį rezultatą, nes leidžia stebėti realias jūsų kūno reakcijas.

Be to, nereikalingas maisto ribojimas gali būti pavojingas – ilgainiui gali atsirasti mitybos nepakankamumas, vitaminų ar mineralų trūkumas, virškinimo problemos ar net emocinis diskomfortas dėl per daug suvaržytos dietos.

Kokie dar egzistuoja „alternatyvūs“ maisto netoleravimo testai?

Trumpai aptarsiu ir kitus egzistuojančius „testus“ (sąrašas paimtas iš BDA – British Dietetic Association):

• Kineziologija: Vertinama raumenų reakcija laikant įtariamą maistą. Moksliškai nepagrįstas ir nerekomenduojamas.

• Plaukų analizė: Tinka tik narkotikų ar sunkiųjų metalų nustatymui, bet ne maisto netoleravimui.

• ALCAT testas: Baltieji kraujo kūneliai sumaišomi su maistu, vertinamas jų pokytis. Neturi mokslinio pagrindo.

• Pulso testas: Matuojamas pulsas prieš ir po maisto vartojimo. Nėra jokio ryšio su netoleravimu.

• Elektroderminis (Vega) testas: Matuojamas elektromagnetinis laidumas kūne. Neturi mokslinio pagrindo.

• Biorezonanso testas: Vertinami kūno elektromagnetiniai dažniai. Nėra patikimas.

• Provokacijos–neutralizacijos testas: Maisto ekstraktai suleidžiami po oda. Nerekomenduojamas.

Problema su nepagrįstais testais

Šie alternatyvūs testai nėra pagrįsti mokslu. Jie eikvoja laiką, pinigus ir dažnai pateikia nereikalingai ilgas produktų eliminavimo rekomendacijas.

Išbraukus svarbias maisto grupes be specialistų priežiūros, dieta gali tapti nesubalansuota, atsirasti maistinių medžiagų trūkumų, sumažėti gyvenimo kokybė ar net išsivystyti sunkūs sveikatos sutrikimai.

Santrauka ir rekomendacijos

• Pasaulinės alergologijos ir imunologijos draugijos vieningai teigia: IgG testai nėra tinkami nustatyti, kokie maisto produktai jums netinka (AAAAI, CSACI, EAACI).

• Jei įtariate maisto alergiją, visada kreipkitės į gydytoją alergologą – tik jie gali padėti saugiai atlikti alergijos tyrimus ir tinkamai juos interpretuoti.

• Jei jaučiate netoleravimo simptomus ar įtariate celiakiją, kreipkitės į gydytoją gastroenterologą.

• Jei atpažįstate maisto jautrumo simptomus, su mitybos specialisto pagalba išbandykite eliminacinę dietą ir ieškokite to jautrumo priežasčių.

• Vaikams niekada negalima taikyti ribojančios dietos be vaikų dietologo priežiūros – jiems reikia visavertės mitybos augimui ir vystymuisi.

Rinkitės moksliškai pagrįstus sprendimus ir saugokite savo sveikatą!